Dictionary of the Lithuanian Language.
durpynė — durpỹnė dkt. Durpỹnėje klim̃psta arkliai̇̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
durpyninis — durpyninis, ė adj. (1) 1. durpyne esantis: Stovyklaviečių randama ir kai kuriuose durpynuose, todėl jos vadinamos durpyninėmis stovyklavietėmis rš. Tai negilus, durpyninis ežeriukas rš. 2. durpyne augantis: Durpyninis gegužlinis (Polytrichum… … Dictionary of the Lithuanian Language
Darkiemis — Dárkiemis dkt. Neoli̇̀to bū̃stų àptikta vienamè Dárkiemio apskritiẽs durpýne … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vaivorauti — vaivoráuti vksm. Važiúodavau pas pùsseserę ir teñ durpýne vaivoráudavome … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
balanas — balãnas sm. (2) žr. balana: 1. Po žieve balanas, o vidury balano šerdis S.Dauk. Juo ąžuolas senesnis, juo balãno mažiau Slnt. 2. Megzdavo ir balãnais šviesdavo Rš. 3. Mšk papentis, lenta: Iš to balkio išeis penkiolika lentų ir dar du balãnai… … Dictionary of the Lithuanian Language
degesys — degesỹs sm. (3b) 1. ppr. pl. žr. degėsis 1: Ištrauk dẽgesį, reikia žarijos žert Ds. Viskas sudegė, liko vieni degesiaĩ Kp. Degesių̃ (apdegusių bulvių) nei kiaulės neėda Vlk. ^ Juodas (išsitepęs) kai degesys Klt. 2. nudegusi kūno vieta: Kūdikis … Dictionary of the Lithuanian Language
dubadegys — 1 dubadegỹs sm. (34b) išdegusi vieta miške ar durpyne: Dùbadegio labai trąši žolė Tršk. Tame dubadegỹ yra užsekusios žuvies Tršk … Dictionary of the Lithuanian Language
durklys — durklỹs sm. (3) 1. geležinė lazda ledui durti: Su dùrkliu nuo stovylos ledus kruša J. 2. J kablys ant karties, vartojamas gaisrą gesinant. 3. BŽ621 durtuvas. 4. įrankis durpėms durpyne pjauti: Durklys vartojamas kasant durpes rš. 5. P bot … Dictionary of the Lithuanian Language
durpinė — dùrpinė sf. (1) 1. vieta, kur kasamos ar iškastos durpės; duobė durpyne: Dùrpinėse visos žuvys ištroško Dkš. Pradėjo degti durpinės, girios, pievos rš. 2. pašiūrė, kur durpės kraunamos: Jų ta pati ir malkinė, ir dùrpinė Gs. Kap jau visos… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdaga — ìšdaga sf. (1) K, išdagà (3b) išdegusi ar saulės išdeginta vieta pievoje, miške, durpyne, degimas: Ìšdaga yra skridinis žemės, išdegęs girio[je] J. Te buvo tokia išdagà, tai vadina degsne Ad. Vaikai, nelįskit išdagõn, galit kiaurai žemes… … Dictionary of the Lithuanian Language
